- rusinėti
- rusinė́ti, -ė́ja, -ė́jo 1. žr. rausinėti 1: O žemės apačioj kurmiai rusinėja BsO199. 2. refl. krapštinėtis, dirbinėti: Argi tai anie dirba, ar anų čia darbas: rusinė́jas abudu po namus, i[r] tiek Krp. Jis rusinėjas kiauras dienas prie varstoto, bet ekėčių kaip nepadirba, taip neįmaduoja Žg. Kas y[ra] įpratęs katrą dieną rusinė́ties (ravėti), tai nieko Vgr.
Dictionary of the Lithuanian Language.